Platus ežeras

Ežeras

Rosalie atėjo su auksiniu maudymuku ir juodu rankšluoščiu. Tada atmetė savo garbanas ir pasitiesusi ant smėlio rankšluostį ant jo atsigulė.
Jai tą padarius kaip tik išlindo saulė, ir labai stipriai užkaitino. Rosalie oda ėmė švytėti ir atrodė kad guli ne mergina o didelis brangakmenis

- Sveika, - pasisveikino Edwardas staigiai išniręs iš už nugaros.
- Atleisk, kad vėluoju, - šyptelėjo.

Rosalie išgirdusi balsą šyptelėjo:
-Nieko tokio. Laukiu vos kelias minutes.
tada ji per juodų akinių viršų pažvelgė į ežerą:
-Tu tikras kad tai gera mintis?

- Nemanau... - nusijuokė.
- Bet pabandyti verta. - greit nėrė į ežerą.
- Na, šiek tiek šaltoka, bet neieko tokio. - aptaškė Rosalie purslais.

Rosalie susigūžė ir graudžiai tarė:
-netaškyyk. pati įlipsiu.
tai tarusi ji atsikėlė ir įkišo kojos pirštelį į vandenį. Tada pastatė visą koją į vandenį ir nusipurtė

-Negi tikrai taip šalta? - stebėdamas Rosalie susimąstė Edwardas.

Rosalie šyptelėjo:
-Tikriausiai tik mano klane yra tokių kurie nedievina šalčio.
tai tarusi ji įbrido iki kelių ir sumurmėjo;
-Šaltttta

- Nerk, - pasiūlė, pats iki pusės stovėdamas vandenyje.
- Padės. Jei taip po truputėlį braidžiosi, ir rytas ateis, - nusijuokė.

Roalie suspaudė lūpas ir panėrė. išnėrusi sumurmėjo;
-Kažkodėl vistiek man šalta.
tada ji tarė:
-tau šilta?

Edwardas keletą kartų panėrė.
- Na, visai nieko, - šyptelėjo.
- Vis dėlto, tai buvo prasta mintis... - sutiko žvelgdamas į Rosalie.

Rosalie nusijukė:
-Ar patikėsi jeigu pasakysiu jog vanduo ėmė darytis šiltas/
Tai tarusi ji panėrė ir išnėrusi pažvelgė į saulę

- Nors vienas mano pasiūlymas nenuėjo niekais, - nusijuokė.
- Nebent tu man meluoji, - staigiai panėrė.

Rosalie sukikeno:
-kodėl turėčiau tau meluoti brangusis? -šypsodamasi pabrėžė ji paskutinį žodį

- Na, nežinau, brangioji, - taip pat nusijuokė jis.

Rosalie priplaukė prie jo ir tarė:
-Nuo tavo odos aš tuoj apaksiu,-sukikeno ji.
tada iškėlė baltą, tarsi marmurinę ranką ir paglostė jo veidą

- Nekenčiu to blizgesio... - sumurmėjo ir pažvelgė Rosalie į akis.
- Kad tu žinotum, kokia esi graži, - nusišypsojo.

Rosalie sukikeno:
-bet kai blizgi, esi gražus.
tada ji pažvelgė į jį:
-negali būt

- Kas? - paklausė ir pažvelgė į ją sunerimęs.

[[Žinau, trumpas postas.. kaltas....]]

-negali būt jog esu graži,-pakartojo ji ir pasitaisė garbanas, kai kurios dar buvo nespėjusios sušlapti.
tada ji pažvelgė į debesis.
[[srry kad trumpas]]

- Bet taip yra, - švelniai ištarė ir nusišypsojo.
- Sakau, ką matau ir galvoju. - pasilenkė prie jos ir pabučiavo.

Rosalie šypsojosi, jai patiko edwardo žodžiai.
kai jis pasilenkė rosalie žinojo kas bus, tad kai priglaudė savo lūpas prie jo ji apkabino vaikiną ir tarė:
-myliu tave

- Net pats netikiu, kad taip sakau... - Aš irgi tave myliu. - nusišypsojo. Pirmą kartą jautė tokius jausmus..

Rosalie sukikeno:
-ir kuo gi čia netikėt?
tada ji tarė:
-Aš pagalvojau.. Gal nori nueit pažiūrėt kokį filmą ar ką?

- Su mielu noru, - šyptelėjo. Pakėlė Rosalie ant rankų ir išnešė ant kranto.

[[vel postas trumpas... bet kad ner ka rašyt ]]